Konferencijos     Konferencija: Lietuvos susinaikinimo fenomenas. Ar galime pasikeisti?

Doc. dr. Gintaras Chomentauskas

                      Dr. Dainius Pūras                      

Turime žinoti savo diagnozę - Lietuvos visuomenė rimtai serga. Tai rodo ne tik liūdni praeivių veidai, bet ir negailestingi skaičiai. 2008 metų Pasaulio organizacijos paskelbti duomenys atskleidžia šiurpų vaizdą - Lietuvoje vyrai nuo išorinių priežasčių miršta net beveik 10 kartų dažniau nei vyrai Nyderlanduose, tris kartus dažniau nei Lenkijoje... Kaip? Nusižudydami, nužudydami kitą, mirdami transporto įvykiuose, mirtinai nusigerdami... Kodėl? Tendencija žalotis ir agresija kitų atžvilgiu kyla dėl vertybių krizės, prarasto bendrumo jausmo, visuomenės susipriešinimo, sumenkusios asmenį palaikančios visuomenės santykių sistemos, tarpusavio nepasitikėjimo ir nepasitikėjimo pačių rinkta valdžia. 86,1 proc. mūsų atliktos apklausos (2008.09) dalyvių teigia, kad dabartiniai politiniai ir ekonominiai pokyčiai Lietuvoje neatitinka jų norų. Atrodytų, jaučiame, kad plaukiame ne ta kryptimi. Tai savaime nėra blogai, juk pastebėję, kad nukrypome nuo kurso, galime pasukę vairą koreguoti kryptį. Deja, rezultatai rodo, kad jaučiamės bejėgiai tai padaryti. Net 80,7 proc. apklaustųjų į teiginį "jaučiu, kad galiu daryti poveikį visuomenės gyvenimui" atsako "ne" arba "tikrai ne". Gal jaučiamės maži, nepakankamai įtakingi, bet tikimės, kad mums padės pareigūnai, kuriuos dėl to ir maitiname? Atsakymas - irgi ne. 63,9 proc. apklaustųjų sako: "Maža prasmės kreiptis į pareigūnus, nes iš tikrųjų jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos".

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas. Pirmiausia mums trūksta pasitikėjimo savimi, kitais ir savo valdžia. Kol to nebus, nacionalinio charakterio negatyvumas niekur neišnyks. Lietuvai reikia daugiau gerumo. Pritariu tam, kas buvo pasakyta šioje konferencijoje: žiniasklaida turėtų keistis - mums trūksta ruporo, kuris teisingai nušviestų padėtį Lietuvoje. Šiandien spaudoje - vien negatyvi informacija. Kaip medikas galiu pasakyti, kad žmogus aplinką supranta iš to, ką girdi ir mato. Dėl šios priežasties ir atsiranda aptarti pavyzdžiai: net kai ekonomika auga, žmonės vis tiek mano, kad gyvenimas blogėja... Reikia tobulinti įstatymus labiau atsižvelgiant į žmogaus nuomonę. Šiandien įstatymai yra rengiami arba Seimo nario, arba Vyriausybės. Viskas pradės keistis tik žmonėms susibūrus į organizacijas, judėjimus ir pareiškus savo valią. Pritarčiau iškeltai minčiai, kad reikėtų investuoti į žmonių santykių darną. Kaip tai padaryti? Dėmesį skirti psichinės sveikatos profilaktikos klausimams, švietimui tobulinti. Šiandien investicijos plaukia tik į sveikatos taisymą, o ne ligų prevenciją.

Telekomunikacijų įmonės padalinio vadovas Raimondas Geleževičius. Mokyklų veikla turėtų būti nukreipta į bendruomeninio jausmo formavimą. Vaikus reikia įtraukti į visuomenei naudingą veiklą. Skamba gal šiek tiek juokingai, tačiau didelę naudą duoda aplinkos tvarkymo talkos, pagalbos akcijos, kuriose jie pajaustų savo indėlį į visuomenę. Turėtų būti kuriamos programos, kurios mokytų suaugusius žmones būti visuomeniškesnius. Galbūt per dvejus ar penkerius metus žmonės pamažu pradėtų kuoptis patys. Reikia skatinti žmones - labai paprastai, bet banaliai. Pradžioje - materialus skatinimas ir gera viešųjų ryšių programa. Manau, kad tai išspręstų daug dalykų - žmonės pažintų vieni kitus, pamatytų, kad nėra vieniši su savo problemomis. Manau, kad reikia stengtis kuo labiau decentralizuoti valdymą. Vakarų Europos patirtis rodo, kad tokiu atveju bendruomenės labai sutvirtėja. Savivaldos turi daug teisių, o tai suteikia gyventojams pilietiškumo - jie tampa atsakingi už save, savo poelgius.

VŠĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro "Dainava" direktorius psichologas Zenonas Streikus. Visada sakau, kad gyvenimą laiko du pagrindiniai banginiai. Pirmasis yra ūpas - kaip upė. Tai - tekėjimas, noras veikti, nuolatinis apsivalymas ir ieškojimas. Antrasis yra nuovoka - gebėjimas naudotis savo emocijomis ir protu sprendžiant gyvenimo klausimus. Deja, dažnai savo intelektą, išsimokslinimą nukreipiame prieš save - naikinti, apibendrinimams daryti. Kaip keisti nuovoką? Reikėtų pozityvių žinių, palaikymo, teigiamų pavyzdžių - tiek žiniasklaidoje, tiek tikrame gyvenime. Žiniasklaida turi labai didelę jėgą, deja, ne visuomet teigiamą. Šiandien ji neskatina pozityvumo. Pavyzdžiui, prezidentas asmeniškai prisideda prie minėjimo, paaukodamas 30 tūkstančių litų. Žiniasklaidoje tai pažymima kone pasišaipant. O juk žmogaus optimizmą ir pasitikėjimą savimi sukelia gero darymas kitiems. Vokietijoje atsirado keista terapija - kai kuriems pacientams rekomenduojama gyventi be laikraščių, žurnalų ir televizijos. Ne visiškai atsisakykite žiniasklaidos, bet kruopščiai atsirinkite ką skaityti ar žiūrėti. Kam sunkinti ir taip nelengvą gyvenimą negatyviomis žiniomis?

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius Mindaugas Mikaila. Man patiko Dainiaus Pūro žodžiai - pirmiausia reikia "pripažinti savo diagnozę". Juk iš esmės dejuoti ir kaltinti kitus pasidarė madinga. Pasiduodame: kad ir neskauda, bet, jeigu, kiti kalba, turiu sugalvoti, kuo pasiskųsti. Tikriausiai mums taip trūksta vidinio tikėjimo, potencijos, kad problemas spręsti galime šiandien. Daugiau drąsos!